KOKS TAVO PSICHOLOGINIS AMŽIUS

Yra penki psichologinio amžiaus lygiai

1. Vaikystė

2. Paauglystė

3. Jaunuolis

4. Suaugęs

5. Guru, mokytojas, šventasis (sutinkamas itin retai)

Psichologinis amžius – tai žmogaus gebėjimas stresinėje situacijoje priimti aiškius sprendimus.
Suaugusiu laikomas tas, kuris didelio streso metu (kalbama ne apie paprastą skubėjimą, o apie netikėtas, sudėtingas situacijas) sugeba veikti tiksliai, greitai ir efektyviai. Jis vadovaujasi intuicija, priima tinkamą sprendimą, iš karto imasi veiksmų ir sprendžia problemą. Jei žmogų užvaldo emocijos, jei jis panyra į begalinius apmąstymus, vengia atsakomybės arba permeta ją kitiems – tai rodo brandos trūkumą.

Deja, apie 90 % žmonių taip ir netampa suaugusiais – jie dažniausiai įstringa paauglystės lygmenyje. Realus (biologinis) amžius čia neturi reikšmės. Psichologinis paauglys gali būti šešiasdešimties metų, turėti tris vaikus ir anūkų – tai visuomenėje įprasta.

Išoriniai požymiai (darbas, atlyginimas, santuoka, vaikai) nėra susiję su psichologiniu amžiumi. Vis tiek apie 80 % žmonių lieka vaikais ar paaugliais, o iš jų dar 12 % – vaikystės lygmenyje.

Prieš tikrąjį psichologinį suaugimą kiekvienas žmogus pereina tris etapus:

• Vaikas

• Paauglys

• Jaunuolis

Tačiau perėjimas į kitą lygmenį nevyksta automatiškai sulaukus tam tikro amžiaus. Jei žmogus nededa pastangų, jis gali ilgam įstrigti viename iš šių infantilumo etapų.

1. Psichologinis vaikas

Vaikas gyvena pagal principą „noriu“. Jį valdo emocijos ir spontaniškumas. Jis šokinėja nuo vienos kraštutinės būsenos prie kitos, nesugeba valdyti savo jausmų: tai piktas, tai geras. Intelektas dar nesusiformavęs, jis priklauso nuo "suaugusiųjų".

Žmonės, kurie įstringa šiame lygyje, nesugeba savarankiškai siekti tikslų – jų norus ir veiksmus visada reguliuoja kiti. Jie reikalauja globos, kaltina aplinką, laukia, kad kažkas duotų įrankius, laiką ar resursus. Dėl jų nesėkmių visada kalti kiti: valdžia, tėvai, vaikai, partneris, kaimynai. Tik ne jie patys.

Tokių žmonių nėra daug, bet susidūrus su jais tampa akivaizdu, kaip sunku su jais bendrauti.

2. Psichologinis paauglys

Būtent šiame etape užstringa dauguma žmonių.

Psichologiniam paaugliui svarbiausia – kitų nuomonė, socialinės normos, stereotipai. Jam svarbu, „ką pagalvos kiti“. Jis jau geba veikti, gali pasiekti tam tikros sėkmės, bet sprendimus priima remdamasis autoritetais. Jam sunku turėti savo nuomonę, todėl jis perima svetimas taisykles. Paaugliu organizuotas verslas paprastai bankrutuoja. Bet įvertinęs klaidas, jis turi galimybę tapti brandžiu verslu.

Jiems svarbus įvaizdis (mašina, kostiumas, statusas). Jie ieško patvirtinimo, kad elgiasi „teisingai“. Pagrindinė jų problema – baimė, o tikslas – gauti saugumą, palaikymą, pritarimą. Paaugliui svarbu būti „ne blogesniam už kitus“ arba tapti „pačiu šauniausiu“.

Šiame etape žmonėmis labai lengva manipuliuoti. Ką ir daro žiniaskaliada, media, marketingas, dideli verslai ir politinės partijos.

3. Jaunuolis

Tai etapas, kai sparčiai vystosi intelektas ir formuojasi savos vertybės. Jaunuoliui svarbiau apginti savo įsitikinimus, nei sekti svetimoms normoms.

Jis gali tapti aukšto lygio profesionalu – architektu, inžinieriumi, buhalteriu, pardavimų vadybininku ir t.t. Tačiau problema ta, kad jaunuoliai ilgai svarsto prieš priimdami sprendimą. Jie analizuoja už ir prieš, bijo suklysti. Todėl sprendimus priima lėtai arba jų išvis nepriima.

4. Suaugęs

Šiame etape žmogus subręsta. Jis pasitiki savimi, kuria konstruktyvius santykius, pasiekia tikslų. Jo pasaulio suvokimas adekvatus, jis moka valdyti emocijas. Stresinėse situacijose priima greitus, tikslius sprendimus, o suklydęs – nedelsdamas juos taiso.

Suaugęs žmogus dažnai prisiima atsakomybę ne tik už save, bet ir už kitus. Jie tampa vadovais, kuria verslus, pasiekia sėkmės politikoje ar visuomeninėje veikloje.

Svarbu suprasti, kad skirtingose gyvenimo srityse žmogaus psichologinis brandumas gali skirtis: darbe jis gali būti profesionalus „jaunuolis“, bet santykiuose – paauglys ar vaikas.

Buvimas suaugusiuoju dar nereiškia, kad žmogus savaime tampa geras ar doras. Tarp jų yra ir diktatorių, ir nusikalstamų struktūrų atstovų. Brandos lygis parodo gebėjimą veikti efektyviai, bet kokiai krypčiai bus panaudota ši jėga – priklauso nuo žmogaus vertybių.

Tikras suaugimas įvyksta tada, kai jėga derinama su sąmoningumu, atsakomybe ir atjauta. Tik tuomet psichologinis brandumas tampa ne tik įrankiu asmeniniams tikslams pasiekti, bet ir galia kurti vertę aplinkiniams bei visai visuomenei. Tada žmogus pasiekia sekantį brandumo lygį:

5. Guru

Tai žmogus, kuris jaučia misiją ir neša žinią visai žmonijai. Dažniausiai tai dvasiniai lyderiai, pasaulinio lygio menininkai ar verslininkai, kurie pereina iš karjeros į labdarą ar filantropiją.

Pereidamas į aukštesnį lygį, žmogus nebegrįžta į ankstesnį. Tapęs jaunuoliu, jis nebetampa vaiku ar paaugliu. Tiesa, stresinėse situacijose gali laikinai „nusileisti“ į žemesnį lygmenį, tačiau greitai grįžta į savąjį.

Galite praeiti testą, kad nustatyti savo psichologinį amžių.

Rusų kalba https://yasno.live/tests/psikhologicheskiy-mentalniy-vozrast

Anglu kalba labai tikslaus atitikmens neradau. Bet radau brandumo testą. https://www.wikihow.com/Maturity-Test