KOKS TAVO PSICHOLOGINIS AMŽIUS

Yra penki psichologinio amžiaus lygiai :

1. Vaikystė

2. Paauglystė

3. Jaunuolis

4. Suaugęs

5. Guru, mokytojas, šventasis (bet jis sutinkamas ypač retai)

Psichologinis amžius – tai žmogaus gebėjimas priimti aiškius sprendimos stresinės situacijos metu. Suaugęs žmogus yra tas, kuris stipraus streso metu (kalba ne apie įprastą skubėjimą, o apie situacijas, kai nežinia, ką daryti, netikėtos situacijos) veikia tiksliai, greitai ir efektyviai, vadovaudamasis intuicija, priima teisingą sprendimą, greitai pradeda veikti ir sprendžia problemą. O jei jį užvaldo emocijos ar jis ima bėgti į apmąstymus, vengia problemą ir permeta ją kitiems - tai rodo asmenybės brandos trūkumą.

Deja, 92 % žmonių taip ir netampa suaugusiais, jie dažniausiai įstringa paauglystės lygmenyje. Realus amžius tam neturi reikšmės. Toks psichologinis paauglys, užauginęs tris vaikus, jau turintis anūkų, šešiasdešimties metų biologinio amžiaus, yra norma bet kokioje visuomenėje.

Išoriniai požymiai, tokie kaip darbas ir atlyginimas, vaikai ir santuoka, nėra susiję su žmogaus psichologiniu amžiumi – vis tiek 80 % lieka vaikais ir paaugliais, o 12 % užstringa vaikystės lygmenyje.

Prieš prasidedant tikrajam psichologiniam suaugimui, kiekvienas žmogus praeina 3 lygius:

1. Vaikas.

2. Paauglys.

3. Jaunuolis.

Problema ta, kad perėjimas į kitą lygmenį, sulaukus tam tikro amžiaus, neįvyksta automatiškai. Jei nededama pastangų, galima ilgam užstrigti viename iš šių infantilumo lygmenų.

Pažvelkime bendrai, kokie pavojai jūsų gali laukti kiekviename iš šių lygių, jei nesubręsite iš tikrųjų.

1. Psichloginis vaikas

Vaikas gyvena pagal principą „noriu“. Jį valdo emocijos ir spontaniškumas. Jis mėtosi nuo vienos kraštutinės būsenos į kitą. Savo emocijų jis negeba valdyti. Tai jis piktas, tai jis geras. Intelektas dar nėra išsivystęs, jis visiškai priklausomas nuo suaugusiųjų. Žmonės, kurie įstringa vaiko lygyje, neturi nė mažiausios galimybės pasiekti savo tikslų. Jų norus ir veiksmus visada reguliuos kažkas, kas spėjo laiku „užaugti“. Jie visada reikalaus globos ir iki gyvenimo galo priklausys nuo kitų. Jie visiškai nepajėgūs savarankiškai siekti savo tikslų. Jų gyvenime visada kaltas kažkas, tik ne jie. Negali darbo susirasti, nes niekas nesiūlo jiems tinkamo darbo, nepadaro kažko, nes kažko nėra, jiems nedavė įrankių, laiko, resursų ir t.t. Jie visada laukia kitų pritarimo, atlikimo, kažkas kažką jiems turi duoti. Dėl jų nesėkmių kalti visi: valdžia, tėvai, vaikai, sutuoktinis, kaimynai - visi.

Baisi perspektyva, tiesa? Tokių žmonių, kurie taip ir lieka vaiko lygyje, nėra daug, tačiau jeigu jums teko su jais susidurti, manau, supratote, kaip su jais sunku.

2.psichologinis paauglys.

Būtent šiame etape užstringa dauguma žmonių. Tikriausiai tarp jūsų pažįstamų jų yra labai daug.

Psichologiniams paaugliams svarbiausia – visuomenės nuomonė, socialinės normos ir stereotipai. Svarbu ką kiti pagalvos. Svarbu veikti, kai pridera. Skirtingai nei vaikai, psichologiniai paaugliai jau geba veikti ir pasiekti tam tikros sėkmės, nors kartais labai abejotinos, tačiau jiems visada reikia remtis kitų nuomone, kitų sugalvotomis taisyklėmis. Paaugliams reikia autoritetų – dažnai jie net neturi savo nuomonės, jie tik perteikia primestus svetimus stereotipus. Jų sprendimams kažkas turi pritarti: sutuoktinis, tėvai, vadovas ir t.t. Patiems priimti sprendimą jiems sunku. Jiems svarbus įvaizdis (mašina, kostiumas, ką kiti pagalvos).

Psichologiniais paaugliais labai lengva manipuliuoti.

Pagrindinė paauglio problema – baimė, o pagrindinis jo veiksmų tikslas – gauti trokštamą saugumą, palaikymą, patvirtinimą, kad jis daro teisingai. Paauglys nori arba būti „ne blogesnis už kitus“, arba tapti „pačiu šauniausiu“.

3. Kitas etapas, brandesnis – jaunuolis.

Tai spartaus intelekto vystymosi ir savų vertybių formavimo etapas. „Jaunuoliui“ svarbiau apginti savo įsitikinimus, nei sekti svetimoms normoms. Tai laikas, kai labai svarbu ginti savo požiūrį, net jei tenka prarasti daug laiko nesibaigiančiose intelektinėse diskusijose. Jaunuoliais dažnai būna aukšto lygio profesionalai: architektai, inžineriai, buhalteriai ir t.t.

Bet problema tame, kad jaunuoliai ilgai užtrunka priimdami sprendimą. Jiems reikia apsvarstyti UŽ ir PRIEŠ, peržiūrėti variantus, apsvarstyti galimybės. Bijo suklįsti. Rezultate jie sprendimą priima ilgai arba visai jo nepriima.

4. Suaugęs

Šiame etape žmogus pagaliau subręsta. Jis tampa pasitikintis savimi, sugebantis kurti konstruktyvius santykius su kitais žmonėmis, pasiekti užsibrėžtus tikslus. Jis turi adekvatų pasaulio suvokimą ir žino, kaip elgtis įvairiose situacijose, net ir pačiose nepalankiausiose. „Suaugęs“ žmogus gerai susidoroja su stresinėmis situacijomis ir moka valdyti savo emocijas. Sprendimus jis priima greitai ir tiksliai. Jeigu sprendimas neteisingas, jis priima kitą sprenimą. Dažnai jis prisiima tasakomybę ne tik už save, bet ir už kitus. Suaugę dažnai būna vadovais, organizuoja sėkmingus verslus, žinomais politikais arba sėkmingais visuomenės veikėjais.

Skirtingose gyvenimo srityse gali kažkiek skirtis psichologinis brandumas: darbe – sėkmingas profesionalas (jaunuolis), emociniame lygyje negeba tvardyti emocijų (vaikas), santykiuose atsakomybę stengiasi permesti partneriui dėl šeimoje nepriimamu sprendimų (paauglys arba vaikas).

5.Guru.

Čia jau žmogus, kuris jaučia misija, neša kažkokia žinią visai žmonijai. Jų tarpe dažniausiai būna dvasiniai lyderiai; pasaulinio lygio aktoriai ir verslininkai, kurie pereina iš savo pagrindinės karjeros į labdarą, filantropiją;

Jei pereisite į kitą lygį, niekada nebegrįšite į ankstesnį. Tapę jaunuoliu, nebetapsite vaiku ar paaugliu. Kartais jus gali „numesti“ atgal stresinėse situacijose, bet gana greitai vėl grįšite į savo lygmenį.

Galite praeiti testą, kad nustatyti savo psichologinį amžių.

Rusų kalba https://yasno.live/tests/psikhologicheskiy-mentalniy-vozrast

Anglu kalba labai tikslaus atitikmens neradau. Bet radau brandumo testą. https://www.wikihow.com/Maturity-Test