KAIP TAPTI BEBAIMĖ IR VALDYTI SAVO EMOCIJAS.

Reakcijos į situacijas prasideda ankstyvoje vaikystėje. Pavyzdžiui, moterims dažnai būna vidinis įsitikinimas „aš nepakankama“. Ir kartu – įsitikinimas „kad tapčiau reikšminga, pripažinta ir pakankama turiu bet kokia kaina sulaukti dėmesio“. Tokie įsitikinimai formuojasi vaikystėje, kai motina yra emociškai šalta. Kadaise, ankstyvoje vaikystėje, mes apibendrinome savo gyvenimo patirtį, padarėme išvadas apie save arba pasaulį. Vėliau tai pamiršome. Bet šios vidinės įtampos vis dar valdo mūsų gyvenimą. Jos kyla ir kartojasi

Kaip veikia šis mechanizmas? Moteris nesąmoningai ir laukia, ir bijo „būti nepakankama“ savo mylimam vyrui, t. y. būti jam nereikalinga. Ir garantuotai ji pati pateks į tokią situaciją, kol neatsikratys šio įsitikinimo. Nesvarbu, ką vyras daro ar ko nedaro. Pakanka, kad vyras „ne tą pasakytų ar ne laiku patylėtų“, kad moteris pasijustų blogai dėl jo elgesio. O tikrovė čia neturi ypatingos reikšmės.

Po to moteris pradeda jausti pyktį ir nuoskaudą (baimė būti atstumta ir nepakankama vis tiek išlieka tuo pačiu metu) — ir prasideda įprastas elgesys: pritraukti dėmesį isterijomis ar skandalais, reikšti pretenzijas ar kitaip manipuliuoti vyru. Ji gali puikiai suprasti, kad taip elgtis nereikėtų, jog toks elgesys „neveikia“, bet vis tiek toliau reaguoja įprastu būdu. O vyras atsitraukia ir „atstumia“ moterį dar stipriau.

Arba vyrui dažnai būna gili baimė būti pažemintam. Ir tada jis bet kokį prieštaravimą priima kaip agresiją ir bandymą jį pažeminti, pradeda pulti arba gintis. Nesvarbu, kokie kalbėtojo motyvai. Paprastai vyras nesupranta, kad tai tiesiog nesąmoninga gili baimė, iškraipanti jo suvokimą.

Šiuolaikiniai miestiečiai dažnai patiria neracionalią baimę „likti be pinigų“. Jei pašalinsite šią baimę, suprasite, kad bado mirtis šiuolaikinėje visuomenėje yra įmanoma tik tiems, kurie labai pasistengia taip užbaigti savo gyvenimą, o jūs visada turėsite galimybę užsidirbti visiems reikalingiems poreikiams. Net ne užsidirbti, yra pilna labdaringų organizacijų, kur galima pavalgyti ir gauti labdarai maisto. Todėl jums tampa nesvarbios bet kokios materialinės netektys ar laimėjimai, o pinigai jums tėra įrankis pakeisti šį pasaulį.

Giluminėje baimėje nėra jokios tikrovės. Gili baimė – tai atavizmas*, trukdantis mums veikti efektyviai. Baimė blokuoja mūsų teisingus pasirinkimus ir tikslų veiksmus, apriboja mus. Baimė dažnai mus valdo ir trukdo suvokti, kad mūsų pasirinkimus lemia ne reikalo interesai, o baimė. Žmogui, kurio pasirinkimus valdo baimės, gyvenimo pasitenkinimas būna labai trumpalaikis, po kurio vėl kyla vidinė įtampa.

Bet kokios įprastos rutinos pasikeitimo metu mes patiriame įvairias emocijas – baimę, pyktį, nuoskaudą, bejėgiškumą. Tačiau šios emocijos atsiranda ne savaime. Jų atsiradimą lemia jūsų giluminiai nesąmoningi įsitikinimai. Kai kurie įsitikinimai vaikams ir paaugliams gali būti naudingi. Suaugusiam žmogui įsitikinimai – tai vidinės sienos, ribojančios jį ir trukdančios pasiekti tikslus. Jei suvoksite, kokia psichinė konstrukcija lemia jūsų emocijas, kokių įsitikinimų prizmėje matote savo realybę, atsiras galimybė išsilaisvinti iš šių iškraipymų ir pradėti gyventi laisvai, veikti tiksliai ir jaustis atsipalaidavus net stresinėje situacijoje.

Kaip tai padaryti?

Pirmas dalykas, nuo ko reikia pradėti darbą su emocijomis – atkurti natūralų jautrumą. Kad emocijos remtusi ne vaikystės patirtimi, o realia situacija.

Vaikystėje mes visi puikiai jautėme savo kūną, nuimdavome bet kokią įtampą garsiai verkdami, kartais net vartydamiesi ant grindų isterijoje. Tačiau laikui bėgant, dėl tėvų auklėjimo, buvome priversti slopinti ir blokuoti savo jausmus, kad patenkintume svarbius suaugusius. Beveik kiekvienas šiuolaikinis žmogus yra sukaupęs didžiulį kiekį kūno įtampos dėl įpročio nerodyti savo jausmų, o „bėgti“ nuo jų per kitas emocijas.

Pratimas*

Atsisėskite patogiai, užsimerkite ir paeiliui, pradedant nuo pėdų, atpalaiduokite kūną. Toje vietoje, kur jaučiate didelę įtampą, prisilieskite prie jos. Kai jūsų kūne nebeliks įtampos, įsivaizduokite situaciją, kuri jus neramina, kuri kelia įtampą – būtinai į situaciją žiūrėkite „savo akimis“, jokiu būdu negalima matyti savęs iš šono. Pajuskite, kur kūne atsiranda įtampa. Kokios emocijos kyla?

Dažniausiai suprantama stipriausia emocija, pavyzdžiui, nuoskauda. Arba pyktis. Jūsų užduotis – peržvelgti visą kūną ir rasti „visą emocijų rinkinį“: baimę, agresiją, nuoskaudą, bejėgiškumą ir t. t.

Pajuskite visas emocijas vienu metu ir pradėkite atpalaiduoti įtemptas kūno vietas. Prisilieskite prie šių vietų.

Kai įtampa praeis, o emocijos išnyks, vėl įsivaizduokite nerimą keliančią situaciją. Ir vėl atpalaiduokite įtemptas vietas, išgyvenkite emocijas ir vienu metu atpalaiduokite kūną. Jūsų tikslas – „žiūrėti filmą savo akimis“ ir būti visiškai atsipalaidavusiam. Tokios būklės jūsų emocijos neblokuoja teisingų veiksmų.

Šis įgūdis neateis iš karto, tačiau pamažu emocijos vis greičiau virs energija veikti. Anksčiau ar vėliau jūs sugebėsite stresinėse situacijose nepasiduoti emocijoms, o vadovautis reikalo interesais. Viduje būsite visiškai atsipalaidavęs, o išorėje veiksite greitai ir tiksliai.

Kai žiūrėdami į nerimą keliančią situaciją nejausite emocijų, galite pereiti prie antrojo etapo: kokie įsitikinimai slypi už šių emocijų?

Užduokite sau klausimus:

„Kaip aš jaučiuosi šioje situacijoje? Kas aš esu?“

„Ką aš manau, kad turėčiau padaryti, kad nesijausčiau taip blogai?“

Gauti atsakymai yra įsitikinimai, trukdantys jums efektyviai veikti gyvenime. Atkreipkite dėmesį, kokios emocijos kyla tariant šiuos žodžius. Kur kūne atsiranda įtampa? Prisiilieskite prie šių vietų ir atpalaiduokite jas. Kartokite įsitikinimus garsiai ir atpalaiduokite kūną.

Jūsų ilgalaikė užduotis – suvokti ir transformuoti vidinę įtampą, kuri iškreipia jūsų gyvenimą. Kai visos šios įtampos bus paverstos asmenine jėga, pasieksite ilgalaikį savo vidinės būsenos pokytį. Šis naujas savęs suvokimas atsispindės ir jūsų išoriniuose veiksmuose.

Trečiasis etapas – prisiimti atsakomybę už viską, kas vyksta su jumis. Nuolat užduokite sau tokius klausimus:

• „Kodėl pasaulis man suteikia tokią situaciją?“

• „Koks aš šioje situacijoje?“

• „Kas man viduje trukdo pasiekti tikslą?“

Tokie klausimai padeda pereiti nuo įprasto, bet neveiksmingo požiūrio „visi aplink blogi ir kvaili“ prie efektyvesnio mąstymo. Kai iškreiptai matome realybę, negalime jos pakeisti, tik nusiviliame ir skundžiamės gyvenimu.

Kai prisiimate 100% atsakomybę už savo situaciją, bet kurią problemą galite matyti kaip užduotį, kurią išsprendę tapsite stipresni. Deja, niekas, išskyrus mus pačius, net už pinigus negalės „pakeisti mūsų“ iš vidaus. Nėra jokios stebuklingos lazdelės – vidinę įtampą teks pašalinti patiems.

Žinoma, norėtųsi tiesiog nueiti pas „specialiai apmokytą žmogų“, kad jis už jūsų pinigus kažką padarytų ir pagerintų jūsų gyvenimą. Tačiau vidiniai pokyčiai gali įvykti tik jūsų pačių pastangomis, net jei šalia yra profesionalas. Atsakomybė už pokyčius priklauso tik nuo jūsų. Su patyrusio specialisto pagalba šis procesas gali vykti greičiau, bet vis tiek turėsite dirbti su savimi.

Tačiau galima nieko nekeisti, guodžiant save, kad kiti gyvena dar blogiau. Kiekvienas renkasi pats: vieni pasiduoda savo baimėms ar išdidumui, teisindami savo neveiklumą frazėmis, tokiais kaip „nenoriu prievartauti savo prigimties“. Kiti keičiasi viduje ir įgyja jėgų, pasiekia tikrų pokyčių, taip pat ir socialinių rezultatų.

Tokių pokyčių už pinigus nenusipirksi – reikia jūsų vidinio darbo. Tada pokyčiai bus matomi ir realūs. Ypač pastebimas skirtumas bus lyginant su žmonėmis, kuriuos pažinojote anksčiau ir kurie buvo panašūs į jus.

***

*atavizmas - Psichologijoje ar elgsenoje atavizmu vadinamos pasikartojančios primityvios reakcijos ar elgesio modeliai, kurie buvo būdingi mūsų tolimiems protėviams, bet šiuolaikiniame gyvenime tampa nereikalingi arba net trukdo.

* Jeigu kalbant apie konkrečias emocijų paleidimo praktikas, esu susidūrusi su sąmoningo kvėpavimo praktikomis. Jos kaip tik ir padeda sukurti erzinančią situaciją, ją išjausti, susirasti kūne atsiliepiančią emociją ir ją paleisti.